Gabija

Kitos reikšmės – Gabija (reikšmės).

Gabijà (Gabėta, Ugnija, Ugninė, Peleno deivė, Pelengabija, Matergabija, Gabjauja?) – lietuvių ugnies deivė. Deivę mini Jonas Lasickis, pateikdamas maldelę, kurioje prašoma nekibirkščiuoti ir nekelti pavojaus (Gabie deuaite pokielki garu nuleiski kirbixtu).^[1] Ugnies vardas Gabija žinomas visoje Lietuvos teritorijoje, jis gerai paliudytas tautosakoje.

Vardas kildinamas nuo gaubti, gobėti („dengti“).

Ugnis židinyje buvo migdoma (gaubiama pelenais), žadinama (įpučiama), jai aukodavo duoną (maitindavo).^[2]

Krikščionybės laikais sutapatinta su Šv. Agota.^[3] Gabija vadinta ir grabnyčinė rankomis lipdyta žvakė.^[4]

↑ Gabija. Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 280 p.
↑ Gabija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
↑ Dalia Senvaitytė. Ugnis senojoje lietuvių tradicijoje. Mitologinis aspektas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2005.
↑ Kazimieras Būga. Raštai, II t., Vilnius: VPMLL, 1959. – p. 293

[Mitologijos_enciklopedija,_2_Tomas-1] Gabija. Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 280 p.

[2] Gabija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004

[3] Dalia Senvaitytė. Ugnis senojoje lietuvių tradicijoje. Mitologinis aspektas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2005.

[4] Kazimieras Būga. Raštai, II t., Vilnius: VPMLL, 1959. – p. 293

[1]

[2]

[3]

[4]